Kodėl bulvės neserga ketoze? Arba kodėl karvėms reikia šerti Acetona Energy?

"Nusišnekėjo..." - tikriausiai, pagalvojo gerbiami skaitytojai. "Kur matyta, lyginti nesulyginamus dalykus". Tačiau ar tikrai negalima palyginti? O gal kaip tik šitokiu būdu geriausiai išsiaiškinsime ketozės (kitaip vadinamos acetonemija) priežastis? Bet ypač svarbu suvokti, kaip ir kodėl sutrinka labai produktyvių karvių energijos apykaita, nes, mūsų nuomone, čia slypi didžiausios išmilžio didinimo galimybės.

Kuo pavirsta pašaras prieskrandyje?

Iš mokyklos laikų žinome - jeigu suvalgiau baltymų, riebalų ar angliavandenių, tokie jie ir patenka į skrandį. Tačiau karvei šitoks malonumas neskirtas. Didžioji dalis pašaro angliavandenių ir baltymų prieskrandžio mikroorganizmų yra suskaidomi iki taip vadinamų lakių riebiųjų rūgščių (bet ne riebalų!), visiškai nepanašių į sušertą pašarą. Lygiai kaip svečius pasodinę už stalo ir pripildę alaus bokalus, nesakome, kad miežinėmis kruopomis ar grūdais vaišiname, nes ten irgi mikroorganizmai pasidarbavo. Riebiąsias rūgštis sintetina skirtingi mikroorganizmai iš skirtingų žaliavų. Taip iš daug ląstelienos turinčio pašaro pagaminama daugiau acto rūgšties, daugiau krakmolo (koncentratų) -- propiono, cukraus (pavyzdžiui melasos) -- sviesto (ta, kuri nelabai skaniai kvepia, silosui apgedus). Paprastai acto rūgšties sintetinama daugiausiai, propiono -- mažiau ir sviesto - -dar mažiau. Skylant baltymams prieskrandyje dar susidaro amoniakas.

Suprantama, riebiosios rūgštys nebepatenka į tikrąjį skrandį - ten irgi rūgštis (tik druskos) - jos absorbuojamos per prieskrandžio sieneles. Amoniakas panaudojamas mikroorganizmų baltymams sintetinti, o jo perteklių tenka neutralizuoti kepenyse.

Kas vyksta prieskrandžio ląstelėse

Absorbuotos lakiosios riebiosios rūgštys yra pagrindinis karvės organizmo energijos šaltinis. Iš jų karvės organizmas gauna apie 70-80% energijos. Acto ir sviesto rūgštys vadinamos ketogeninėmis, nes iš jų gali susidaryti gliukozė, propiono - gliukogenine, nes gali būti paversta gliukoze arba glikogenu (atsarginiu angliavandeniu). Greičiausiai prieskrandžio sienelės absorbuoja sviesto rūgštį, lėčiau propiono, dar lėčiau acto, nors sviesto rūgšties molekulė - didžiausia. Taigi, nors acto rūgšties prieskrandyje susidaro daugiausiai, galvijai ją pasisavinti yra prisitaikę tolygiai, nes ji sintetinama iš ląstelienos, pašaro, ėdamo nuo protėviai laikų.

Prieskrandyje pagaminta sviesto rūgštis, atrodo, galvijams gali sukelti didesnių problemų. Tikriausiai todėl, absorbuota sviesto rūgštis visų pirma panaudojama prieskrandžio epitelio ir raumenų ląstelių energijos poreikiams tenkinti. Tokiu būdu sumažinama toliau į kraują patenkančios rūgšties koncentracija. Mokslininkų atlikti bandymai patvirtino, kad šeriant prastos kokybės silosą su padidintu sviesto rūgšties kiekiu, ketoninių kūnų koncentracija kraujyje greitai padidėja virš leistinos ribos.

Kas vyksta kepenyse, esant energijos trūkumui

Jeigu pašaras patenkina gyvulio energijos poreikius - organizme vyksta normalus jo skaidymas. Tačiau laktacijos pradžioje praktiškai visoms karvės energijos gaunamos su pašaru nepakanka. Tada organizmui tenka naudoti sukauptas atsargas. Angliavandenių ir baltymų atsargos karvių organizme menkos, be to, skaidant proteinus, susidaro amoniakas, kurio neutralizavimas - papildomas krūvis kepenims.

Pagrindinis energijos šaltinis tiek gyvūnams, tiek augalams yra taip vadinamo Krebso ciklo reakcijos. Pabandykime labai supaprastintai ir schematiškai pažvelgti, kas įvyksta šių reakcijų metu.

Tam, kad kepenų ląstelėse būtų išgaunama energija reikalingi du junginiai: A ir B (nenaudokime sudėtingų pavadinimų). Junginys A yra pradinis ir galutinis visų ciklo reakcijų produktas. Reakcijose sunaudojamas junginys B. Dėl to išsiskiria energija. Taigi, esant subalansuotam šėrimui nusistovi tam tikras viena paskui kitą vykstančių reakcijų ritmas. Trūkstant energijos ir skylant organizmo riebalams, kepenų ląstelės yra užverčiamos junginiu B, o junginys A nebespėja suktis cheminių reakcijų rate. Papildomų resursų nėra iš kur paimti, nes kaip minėjome, karvės organizme angliavandenių ir baltymų atsargos yra menkos, o iš riebalų junginys A beveik nesusidaro. Junginio B perteklius virsta ketoniniais kūnais, dėl to blogėja apetitas, energijos dar labiau trūksta ir t.t. - vyksta grandininė reakcija. Todėl papildomai šeriame Acetona Energy, kuri yra produkto A sintezės žaliava.

Tačiau labai svarbu suprasti, kad ne ligos baimė, o noras padėti gyvuliui išspręsti neišvengiamai laktacijos pradžioje kylančias problemas, turėtų skatinti naudoti Acetona Energy. Visi atlikti bandymai patvirtino, kad Acetona Energy turi ir antrinį poveikį - skatina prieskrandžio mikroorganizmų veiklą, tuo pačiu padėdama mažinti energijos deficitą.

O dabar galime pakalbėti apie bulves. Augalai skiriasi nuo gyvūnų sugebėjimu sintetinti organines medžiagas. Gyvūnai jas tik vartoja. Tačiau dygdamos augalų sėklos ar gumbai taip pat tik naudoja sukauptas atsargines medžiagas. Taigi, pasodinta bulvė energiją išgauna taip pat skaidydama atsargines medžiagas Krebso ciklo reakcijose. Skirtumas tik tas, kad jų atsarginė medžiaga krakmolas, iš kurio sintetinamas tiek junginys A, tiek B. Tokiu būdu nusistovi reikiama pusiausvyra tarp šių junginių. Beje, šerdami galvijus daug krakmolo turinčiais koncentratais neturėtume piktnaudžiauti, nes galime greitai sukelti prieskrandžio acidozę, visiškai sudarkydami darnią mikroorganizmų veiklą.

Akylaus skaitytojo klausimas

Akylus skaitytojas, tikriausiai, jau įtarė autorių, tendencingai pasirinkus bulvę kaip per daug akivaizdų pavyzdį. O kaip su rapso, kitų augalų sėklomis, kuriose, kaip ir gyvūnų organizme, riebalai taip pat kaupiami kaip atsarginės energetinės medžiagos? Atsakymas būtų toks.

Riebalus kaupiančios sėklos dygimo metu taip pat susiduria su junginio B pertekliumi. Tačiau jose yra specialūs organoidai glioksisomos, kuriose vyksta panašios į Krebso ciklo reakcijos. Skirtumas tik tas, kad glioksisomose vieno ciklo metu sunaudojamos dvi junginio B molekulės, o vienas iš reakcijų produktų yra žaliava junginiui A sintetinti, kuris toliau patenka į Krebso ciklą arba panaudojamas gliukozės sintezei. Nustatyta, kad dygstančiose sėklose padidėja gliukozės koncentracija, nes ji sintetinama iš riebalų. Taigi, augalai išsprendė ir šią problemą. Deja, šių organoidų gyvulių ląstelės kol kas neturi .

Vasara jau įsibėgėjo, nors kalendorius neleistų taip sakyti (birželis tik prasideda), bet gamta rodo savaip. Ir ganyklose žolė jau nebe pavasariška. Tad pasvarstykime, kaip geriausiai subalansuosime racionus, siekdami patenkinanti gyvulio poreikius.

PRISIMINKIME - "LAIMINGOS KARVĖS DUODA DAUGIAUSIA PIENO!"